Civilinės aviacijos administracija - Istorija

Į pradžią El.paštas Sitemap
Print
English

   Civilinės aviacijos administracija
   Rodūnios kelias 2, LT-02188 Vilnius
   Įmonės kodas 288771670
   Tel. (5) 2739038; faks. (5) 2739248
   El. paštas caa@caa.lt  

   Duomenys apie biudžetinę įstaigą
   Civilinės aviacijos administraciją
   kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
   juridinio asmens kodas: 288771670

VEIKLOS SRITYS

PASLAUGOS
LIETUVOS CIVILINĖ AVIACIJA
AVARIJOS IR INCIDENTAI
  Istorija

LIETUVOS CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRAVIMO ISTORIJA
(iki 2008 m.)

Turinys:

Užuomazgos ministerijoje
Civilinė aviacija 1918–1940 metais
Inspekcija
Pirmasis inspektorius
Civilinė aviacijos administravimas 1940–1990 metais
Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetis
Civilinės aviacijos administracija
Personalijos

 

Pirmosios oro transporto organizavimo ir priežiūros idėjos Lietuvoje buvo pradėtos realizuoti dar XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje. Pirmoji aiškiai įvardyta civilinės aviacijos priežiūros institucija – Orinio susisiekimo inspekcija – buvo įsteigta 1936 m. sausio 1 d.

Kito civilinės aviacijos administravimo formos, buvo ne kartą pertvarkoma valstybinės priežiūros sistema, jos institucijos įvairiai vadintos ir politikos istorijos įgeidžiu dažnai ėjo iš rankų į rankas. Tačiau svarbiausia šalies prievolė – užtikrinti skrydžių saugos priežiūrą – buvo vykdoma.

 

Užuomazgos ministerijoje

Lietuvoje aviacija kūrėsi su atgimstančia valstybe ir jau nuo pat pirmųjų jos apraiškų tapo neatskiriama ir svarbi visuomenės gyvenimo dalis.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus apie nepriklausomos valstybės atkūrimą, nuo pat pirmųjų dienų imta galvoti apie transporto sistemos, kaip vienos svarbiausių savarankiškos šalies ūkio šakų, steigimą. Deja, krašte likusi okupacinė Vokietijos valdžia įvairiausiais būdais trukdė organizuoti visų valstybinių institucijų kūrimą.

1918 m. lapkričio 4 d. Valstybės Tarybos prezidiumas įgaliojo prof. Augustiną Voldemarą suformuoti Ministrų kabinetą, kurio sudėtis patvirtinta lapkričio 11-ąją. Dėl įvairių nesutarimų jame nebuvo paskirti trys ministrai: krašto apsaugos, viešųjų darbų ir maitinimo bei susisiekimo. Susidarius tokiai padėčiai, susisiekimo ministro pareigas sutiko eiti finansų ministras Martynas Yčas, tuo pačiu įkurdamas ir Susisiekimo ministeriją. 1918 m. lapkričio 14 d.  M. Yčas įsteigė Susisiekimo ministerijos Tarybą, kurios nariais tapo inžinieriai J. Čiurlys, B. Tamoševičius, J. Šimoliūnas ir A. Rachlinas Rumiancevas. Šiems asmenims 1918 m. gruodžio 3 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 1 pavesta tvarkyti visus geležinkelių ir kitus susisiekimo reikalus.

Kuriant ministeriją buvo numatyta, jog ji vadovaus geležinkeliams, laivynui, civilinei aviacijai, sausumos kelių transportui bei paštui, telefonui ir telegrafui. Iš buvusios carinės imperijos ir okupacinės Vokietijos valdžios ministerija paveldėjo gerokai suardytus kelius ir negausias susisiekimo priemones. Todėl nuo pat pradžių viena pagrindinių užduočių buvo nurodyti visoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms ir organizacijoms jų darbo gaires, kuriant nepriklausomos Lietuvos transporto sistemą.

Civilinė aviacija 1918–1940 metais

Civilinės aviacijos reikšmė Europoje ypač padidėjo po Pirmojo pasaulinio karo. Karo metu išsiplėtojusi lėktuvų pramonė, gana greitai buvo pritaikyta civilinėms reikmėms.

Siekiant sureguliuoti oro susisiekimą tarptautiniu mastu, 1919 m. spalio 13 d. Paryžiuje buvo pasirašyta  Tarptautinė konvencija, kurios pamatiniu principu tapo kiekvienos šalies oro erdvės suverenumo pripažinimas. Nors Lietuva ir neprisijungė prie šios konvencijos, Tarpžinybinė komisija 1921 m. kovo 5 d. patvirtino Laikinąsias susisiekimo oru Lietuvoje taisykles, kuriose buvo skelbiama, kad „oras ties Lietuvos teritorija yra Lietuvos valstybės žinioj“. Minėtosios taisyklės numatė, kad oro susisiekimas Lietuvoje pavedamas administruoti susisiekimo ministrui. Ministerijoje civilinės aviacijos reikalais tuomet tiesiogiai rūpinosi Paštų, telegrafų ir telefonų valdyba.

1921 m. gruodžio 10 d. įsigaliojo Susisiekimo oru įstatymas, įtvirtinęs oro erdvės suverenitetą bei skelbęs, jog karo metu susisiekimo ministras konsultuojasi su Krašto apaugos ministru visais susisiekimo oru klausimais. Pagal šį įstatymą „susisiekimą oru Lietuvos sienose ir su užsieniu tvarko Susisiekimo ministerija, kuri šiam reikalui nustato taisykles ir leidžia instrukcijų“.

Nuo 1921 m. civilinės aviacijos veiklą administravo Paštų, telegrafų ir telefonų valdyba, vėliau, Valdybą reorganizavus – Pašto valdybos direktorius ir galiausiai prie Pašto valdybos paskirtas oro kelių inspektorius. Pastarasis, 1934 m. Valdyboje atsiradus aviacijos referento etatui, užėmė šias pareigas. Tuo metu pradėta formuoti ir civilinę aviaciją kuruoti turėjusi atskira institucija. 1936 m. sausio 1 d. prie Susisiekimo ministerijos įsteigta Orinio susisiekimo inspekcija, kuri 1940 m. birželio 11 d. Prezidento A. Smetonos ir Ministro pirmininko pavaduotojo K. Bizausko įsakymu nuo 1940 m. liepos 1 d. turėjo būti reorganizuota į Orinio susisiekimo direkciją.

Inspekcija

Orinio susisiekimo inspekcija vykdė teisinę ir techninę oro susisiekimo priežiūrą bei kontrolę, vertino ir tikrino skraidančiojo bei techninio personalo kvalifikaciją, kontroliavo orlaivių techninę būklę, prižiūrėjo aerodromų įrengimo bei eksploatavimo darbus ir kt. Orinio susisiekimo inspektorius galėjo skirti baudą iki 5000 litų: 1) lakūnams, mechanikams arba radistams už pareigų atlikimą neturint leidimo; 2) asmenims, eksploatuojantiems neregistruotą lėktuvą, arba esantį be registracijos ženklų; 3) įsigijusiems lėktuvą be leidimo; 4) be leidimo įsteigusiems skraidymo mokyklą; 5) nesilaikiusiems 1935 m. balandžio 13 d. priimto Orinio susisiekimo įstatymo punktų.

Svarbiausi civilinės aviacijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, kuriais tuo metu vadovavosi Inspekcija, buvo šie:

  • Susisiekimo oru Lietuvoje taisyklės (1921-03-05),
  • Privataus oro susisiekimo Lietuvos teritorijoje taisyklės (1921-05-19),
  • Užsienio lėktuvams skristi taisyklės (1934-09-19),
  • Orinio susisiekimo įstatymas (1935-04-13),
  • Orinio susisiekimo įstatymo pakeitimas (1936-06-30),
  • Lėktuvams registruoti taisyklės (1936-06-30),
  • Aerodromų bei angarų naudojimo, lėktuvų registravimo ir tikrinimo mokesčiai   (1936-06-30),
  • Draudžiamos lėktuvams skristi oro erdvės sritys (1936-07-07),
  • Lėktuvams tikrinti instrukcija (1937-03-24),
  • Orinio susisiekimo įstatymui vykdyti taisyklės (1937-07-14),
  • Vidaus orinio pervežimo tarifai (1939-06-05).

Kuriant savąją civilinę aviaciją, Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija Anglijoje užsakė du keturviečius (galėjo būti transformuojami į penkiaviečius) lėktuvus Percival Q6. Abu lėktuvai 1938 – 1939 m. skraidė į Palangą,  Inspekcijai pasirašius sutartį su atitinkamomis Latvijos žinybomis – taip pat ir į Rygą.

Pirmasis inspektorius

Pirmuoju orinio susisiekimo inspektorium buvo paskirtas Jonas Špokevičius.Jis gimė 1901 m. sausio 17 d. Gudgalių kaime, Biržų apskrityje. Baigęs pradžios mokyklą, 1911-1915 m. mokėsi Jelgavos (Latvija) gimnazijoje. Pirmojo pasaulinio karo audras praleido tėvų ūkyje. 1918-1919 m. lankė Panevėžio gimnaziją, 1919 m. dalyvavo šiaurės Lietuvos partizanų kovose su bolševikais. 1920 m. J. Špokevičius išvyko į Kauną, kur studijavo Karo mokykloje. Ją baigęs, iki 1925 m. tarnavo 4-jame pėstininkų pulke, vėliau karo aviacijoje, iš kur išėjo į atsargą 1934 m., turėdamas majoro laipsnį. Tarnaudamas karo aviacijoje, ėjo meteorologijos stoties vedėjo pareigas. 1929 m. pasiųstas į trijų mėnesių aviakompanijos “Lufthansa” oro fotografijos kursus Berlyne, kuriuos baigęs, vadovavo Lietuvos karo aviacijos fotolaboratorijai. 1934 m., būdamas karinių lėktuvų pirkimo komisijos nariu, lankėsi Didžiosios Britanijos ir Čekoslovakijos aviacijos gamyklose.

Pasitraukęs į atsargą, J. Špokevičius 1934-1935 m. dirbo Spaudos Fondo leidyklos fotolaboratorijos ir cinkografijos skyriaus vedėju.

1935 m. rugsėjo 16 d. susisiekimo ministro įsakymu J. Špokevičius paskirtas Ekonominės direkcijos ekonomistu, komandiruojant jį Pašto valdybos Orinio susisiekimo referento pareigoms.

1936 m. sausio 1 d. įkūrus Orinio susisiekimo inspekciją, J. Špokevičius paskirtas Orinio susisiekimo inspektoriumi ir šias pareigas užėmė iki pat 1940 m. sovietų okupacijos. 1936 m. rugpjūčio 5  d. – 1937 m. gegužės 18 d. dar ėjo Nuolatinio lėktuvų tikrinimo komisijos pirmininko pareigas.

J. Špokevičius aktyviai reiškėsi ir visuomeninėje veikloje, rašė straipsnius “Lietuvos sparnuose”, 1928 m. baigė Meno mokyklos bendrąjį skyrių. Apdovanotas Vytauto Didžiojo V-ojo laipsnio ordinu, Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu bei Plieno sparnų garbės ženklu.

J. Špokevičius 1940 m. liepos 14 d. buvo suimtas ir kalintas Kaune. Prasidėjus karui, 1941 m. birželio 23 d. išvežtas Minską, o iš ten birželio 26 d. su kitais kaliniais išvarytas į Červenę. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, per masines NKVD žudynes J. Špokevičius išliko gyvas, tačiau tolesnis jo likimas nežinomas.

Civilinė aviacijos administravimas 1940–1990 metais

Iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje civilinę aviaciją kuravo keturios institucijos: Orinio susisiekimo inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Šaulių Sąjungos aviacijos būrys bei Orinio sporto sąjunga, pavaldi Kūno kultūros rūmams. Aviamodelizmo, sklandymo bei kitų aviacijos šakų entuziastus vienijos Lietuvos aeroklubas, įsteigtas 1927 m. gegužės 1 d.

SSRS kariuomenei 1940 m. birželį okupavus Lietuvą, sovietai netrukus ėmė galvoti apie Susisiekimo ministerijos likvidavimą. 1940 m. rugpjūčio 25 d. „Liaudies Seimo“ sudarytoje Liaudies komisarų taryboje (Vyriausybėje) nebeliko susisiekimo ministro posto. Netrukus dienraštis „Rytinė darbo Lietuva“ pranešė, jog nuo 1940 m. rugsėjo 16 d. ministerija likviduojama, o jai pavaldžios įstaigos priskiriamos įvairioms SSRS ministerijoms bei žinyboms.

Orinio susisiekimo inspekcija po birželio 15-osios buvo prijungta prie „Aeroflot“ Pabaltijo valdybos, įsikūrusios Rygoje. Po truputį likviduota Orinio sporto Sąjunga, uždrausta Šaulių Sąjunga, 1941 m. pavasarį  nebeliko ir Lietuvos aeroklubo.

Antrojo pasaulinio karo metais būrelio entuziastų dėka buvo įsteigtas Orinio sporto komitetas prie Kūno kultūros rūmų sklandymo ir aviamodelizmo sekcijos, tačiau nacistų pareigūnams  nepritarus, veiklos taip ir neišplėtojo.

1944 m. rugsėjo 17 d. TSRS Civilinės aviacijos valdybos viršininko maršalo Astachovo įsaku Vilniuje įkurtas Lietuvos atskirasis aviacijos būrys, kuriam buvo pavaldūs Kauno, Klaipėdos (Palangos), Šiaulių ir Marijampolės oro uostai. 1952 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos atskirasis aviacijos būrys TSRS Civilinio oro laivyno Vyriausiosios valdybos viršininko maršalo S. Žavoronkovo įsakymu reorganizuotas į Lietuvos atskirąją aviacijos grupę, kuriai tapo pavaldi lėktuvų Li-2 eskadrilė ir dvi PO-2 orlaivių eskadrilės. Grupei priklausė ir Vilniaus, Kauno, Panevėžio bei Klaipėdos oro uostai.

Sovietų okupacijos metais visas oro transportas buvo pavaldus SSSR civilinės aviacijos ministerijai:

  • 1966 m. TSRS civilinės aviacijos ministro E. Loginovo įsakymu Lietuvos atskiroji aviacijos grupė reorganizuota į Lietuvos civilinės aviacijos valdybą;
  • 1970 m. Valdybą sudarė du skraidymo būriai, esantys Vilniuje, jungtinė Kauno aviacijos eskadrilė, 19 oro uostų;
  • 1972 m. Valdybai priklausė Vilniaus jungtinis aviacijos būrys ir Vilniaus bei dvylika vietinių oro uostų, Kauno jungtinė aviacijos eskadrilė su oro uostu bei Klaipėdos (Palangos) oro uostas;
  • 1978 m. TSRS civilinės aviacijos ministro B. Bugajevo įsakymu Lietuvos civilinės aviacijos valdyba reorganizuota į Lietuvos respublikinį civilinės aviacijos gamybinį susivienijimą;
  • 1982 m. to paties ministro įsakymu Lietuvos respublikinis civilinės aviacijos gamybinis susivienijimas vėl pavadintas Lietuvos civilinės aviacijos valdyba.
  • 1990 m. buvusios Tarybų Sąjungos civilinės aviacijos ministro įsakymu buvo pertvarkyta Lietuvos civilinės aviacijos valdyba ir įsteigta valstybinė aviakompanija “Lietuvos avialinijos”, kurios generaliniu direktoriumi buvo paskirtas tuometinis Lietuvos civilinės aviacijos valdybos generalinis direktorius G.Liachovas.

Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetis

Kartu su visos Lietuvos aviacijos kilimu atsirado siekis sukurti ne tik veiksmingą aviacijos pramonės infrastruktūrą, bet ir civilinės aviacijos valdžią kuri pamažu išsiplėtojo į dabartinę Civilinės aviacijos administraciją. Čia apžvelgti svarbiausi civilinės aviacijos administravimo šio laikotarpio raidos etapai:

  • 1990 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu Nr.I-61 suformuota Vyriausybė ir kartu atkurta Susisiekimo ministerija;
  • 1990 m. gegužės 26 d. LR susisiekimo ministras patvirtino susisiekimo ministerijos darbuotojų etatų sąrašą, kuriame tarp kitų buvo ir trys Aviacijos skyriaus etatai;
  • 1991 m. sausio 11 d. LR susisiekimo ministro įsakymu Susisiekimo ministerijos Aviacijos skyriaus pagrindu įsteigtas  ir nuo 1991 m. sausio 15 d. pradėjo veikti Civilinės aviacijos departamentas;
  • 1991 m. sausio 11 d. LR susisiekimo ministro įsakymu  Aviacijos skyriaus pagrindu įsteigtas Civilinės aviacijos departamentas. Jame iki 1994 m. reorganizacijos dirbo daugiau nei dvidešimt specialistų, kurie vykdė orlaivių, aerodromų, oro eismo paslaugų teikimo priežiūros, personalo licencijavimo funkcijas, dalyvavo tarptautinėje veikloje;
  • 1992-aisiais Lietuvai tapus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) nare, šaliai teko ir įsipareigojimai laikytis šių organizacijų standartų bei rekomendacijų. Civilinės aviacijos departamento specialistai buvo įgalioti bendradarbiauti su šiomis organizacijomis, diegti jų standartus bei rekomendacijas Lietuvoje;    
  • 1993 m. sausio 12 d. LR Vyriausybės nutarimu prie Susisiekimo ministerijos įsteigta Valstybinė civilinės aviacijos inspekcija, kuri vykdė  valstybinę skrydžių saugos priežiūrą;
  • 1994 m. birželio 20 d. Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė “Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos direkcija”. Ji sukurta Lietuvos Respublikos valstybinės skrydžių valdymo tarnybos ir Valstybinės civilinės aviacijos inspekcijos pagrindu. Čia pradėjo dirbti ir dalis Civilinės aviacijos departamento specialistų. Vienoje įmonėje buvo apjungtos oro navigacijos paslaugų teikimo ir civilinės aviacijos valstybinės priežiūros funkcijos; 
  • Iki 2001 metų Lietuvos civilinės aviacijos valdymo funkcijas dalijosi Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamentas bei Civilinės aviacijos direkcija. Formuoti ir įgyvendinti civilinės aviacijos politiką, tvarkyti tarptautines oro susisiekimo sutartis, koordinuoti civilinės aviacijos įmonių veiklą buvo pavesta Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamentui. Civilinės aviacijos direkcija vykdė valstybinę Lietuvos civilinės aviacijos skrydžių saugos ir saugumo priežiūrą;
  • 2000 spalio 17 d.  priimtas Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas, kuris nustatė aviacijos valdymo, oro erdvės, orlaivių, aviacijos įrenginių naudojimo, taip pat oro uostų veiklos, vežimų, paieškos ir gelbėjimo, subjektų, susijusių su aviacija, turtinės atsakomybės bei draudimo aviacijos specialistų, orlaivių gamybos, aerodromų statybos ir naudojimo reikalavimus. Pagal šį įstatymą valstybės įmonė negalėjo vykdyti valstybinės priežiūros bei kontrolės funkcijų. Todėl nuspręsta pertvarkyti „Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos direkciją“;
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 2 d nutarimu reorganizavus valstybės įmonę “Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos direkcija”,  įsteigta Civilinės aviacijos administracija, kuri vykdo civilinės aviacijos valstybinį valdymą, priežiūrą bei kontrolę.

Civilinės aviacijos administracija

Tarptautiniu požiūriu skrydžių sauga ir aviacijos saugumas yra civilinės aviacijos veiklos kokybiniai rodikliai, atspindintys šalies oro transporto sistemos padėtį. Todėl vienas svarbiausių CAA uždavinių – siekti, kad šalyje būtų vykdomi visi privalomi tarptautiniai įsipareigojimai.

Pagal savo kompetenciją CAA įgyvendina valstybės civilinės aviacijos plėtros strategiją, nustato civilinės aviacijos reikalavimus Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo numatytais atvejais, vykdo civilinės aviacijos valstybinę priežiūrą, organizuoja, kad būtų įgyvendintos Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos nuostatos.

Institucija įgaliota sertifikuoti oro vežėjus, registruoti orlaivius ir kontroliuoti, ar jie tinkamai naudojami, išduoti aerodromų tinkamumo naudoti pažymėjimus, licencijuoti aviacijos specialistus, nustatyti aviacijos mokymo organizacijų tinkamumą rengti specialistus,  tikrinti ir atestuoti aviacijos projektavimo, gamybos bei techninės priežiūros organizacijas, užtikrinti aviacijos saugumo priežiūrą, spręsti oro transporto reguliavimo klausimus.

Čia dirbantys specialistai kuria ir diegia standartus, reikalavimus bei taisykles, kontroliuoja, kaip Lietuvos civilinės aviacijos įmonės ir organizacijos jų laikosi, juos tobulina. Tai yra civilinės aviacijos veiklos priežiūros sistemos svarbiausios grandys.

Lietuva į trečiąjį tūkstantmetį įžengė jau turėdama tam tikrą nišą pasaulinės aviacijos struktūroje. Nuo nepriklausomybės atgavimo ji visose civilinės aviacijos srityse vadovaujasi tarptautiniais standartais, todėl dabar pripažįstama kaip lygiavertė užsienio šalių partnerė.

Personalijos:

Susisiekimo ministrai

1918 – 1940

  1. Martynas Yčas (1918 11 11 – 1918 12 26)
  2. onas Šimoliūnas (1918 12 26 – 1919 04 12)
  3. Voldemaras Čarneckis (1919 04 12 – 1920 06 19)
  4. Ernestas Galvanauskas (1920 06 19 – 1922 02 02)
  5. Petras Vileišis (1922 02 02 – 1923 02 23)
  6. Benediktas Tomaševičius (1923 02 23 – 1923 06 29) (1926 06 15 – 1926 12 17)
  7. Tomas Norus-Naruševičius (1923 06 29 – 1924 06 18)
  8. Balys Sližys (1924 06 18 – 1926 06 15)
  9. Juozas Jankevičius (1926 12 17 – 1927 05 03)
  10. Augustinas Voldemaras (1927 05 06 – 1927 08 19)
  11. Stasys Čiurlionis (1927 05 03 – 1928 09 30)
  12. onas Variakojis (1928 11 22 – 1929 09 23)
  13. Vytautas Vileišis (1929 09 23 – 1934 06 12)
  14. Jokūbas Stanišauskis (1934 06 12 – 1938 12 05)
  15. Kazys Germanas (1938 12 05 – 1939 11 21)
  16. Jonas Masiliūnas (1939 11 21 – 1940 06 17)

1953 – 1990

  1. Stasys Jankevičius (1953 10 22 – 1955 09 20)
  2. Vladas Martinaitis (1955 09 20 – 1976 08 11)
  3. Jonas Černikovas (1976 08 11 – 1987 12 07)
  4. Petras Makrickas (1987 12 07 – 1990 03 23)

1990 – 2005

  1. Jonas Biržiškis (1990 03 29 – 1996 12 12)
  2. Algis Žvaliauskas (1996 12 10 – 1998 11 25)
  3. Rimantas Didžiokas (1999 02 06 – 2000 11 09)
  4. Gintaras Striaukas  (2001 11 09 – 2001 02 24)
  5. Dailis Barakauskas (2001 02 24 – 2001 07 12)
  6. Zigmantas Balčytis (2001 07 05 – 2005 06 09)
  7. Petras Čėsna (2005 06 10 –  2006 07 18)
  8. Algirdas Butkevičius (2006 07 19 – 2008l)

Orinio susisiekimo inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

  1. Jonas Špokevičius, orinio susisiekimo inspektorius (1936 01 01 – 1940 06 11)

LR susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamento direktoriai:

  1. Jonas Mažintas (1991 01 15 – 1992 03 14)
  2. Domas Balandis (1992 03 14 – 1993 03 15)
  3. Antanas Lapinskas (1993 03 15 – 1996 01 22)
  4. Nerijus Stukėnas (1996 01 22 – 1997 06 02)
  5. Antanas Kavaliauskas (1997 06 03 – 1997 08 04
  6. Rimantas Krikščiūnas (1997 08 04 –1998 10 19)
  7. Kęstutis Povilonis (2000 03 01 – 2001 06 11)
  8. Alvydas Strička (2002 01 07 – 2002 08 19)
  9. Vidmantas Kairys (2002 12 02 – )

1990 m. LR susisiekimo ministerijoje  įsteigto Aviacijos skyriaus pirmieji darbuotojai

  1. Jonas Mažintas (viršininkas)
  2. Česlovas Balčiūnas
  3. Vidmantas Vaškys

Valstybinės civilinės aviacijos inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (vėliau Civilinės aviacijos inspekcijos Civilinės aviacijos direkcijoje) viršininkas 

  1. Jonas Mažintas (1993 02 19 d – 1998 11 16)

LR civilinės aviacijos direkcijos generaliniai direktoriai:

  1. Vladimiras Valujevas (1994 06 20 – 1995 03 15)
  2. Peter A. Kačerguis (1995 03 14 – 1995 05 24)
  3. Algirdas Šileika (1995 05 22 – 1997 06 06)
  4. Antanas Lapinskas (1997 06 02 – 1998 08 14)
  5. Kęstutis Auryla (1998 08 11 – 2000 03 27)
  6. Algimantas Raščius (2000 03 27 – iki šiol)

Civilinės aviacijos administracijos direktoriai

  1. Alvydas Šumskas 2001 07 02 – 2002 06 09)
  2. Kęstutis Auryla (2002 06 10 – 2014 06 27)
  3. Joris Gintilas (2014 06 30 – iki šiol)

____________________________

Parengė CAA informacijos ir informatikos skyriaus vedėja Jolanta Bartkaitienė
Konsultantas – istorikas Laimonas Gryva

Paskutinis atnaujinimas: 2014-10-08 09:49:43
 
INFORMACIJA KELEIVIAMS
AVIACIJOS BENDRUOMENEI
 

© CAA. Visos teises saugomos. Sprendimas Idamas, Naudojama Smartweb.